Ephemerides Marianorum - Studia historyczno-teologiczne (2012)

užleido kunigo Raštučio iš Uralo parsigabentai pabėgėlių nuo Pirmojo pasaulinio karo lietuvių vaikų prieglaudai. Vyskupas Jurgis šios prie- glaudos vaikus dažnai aplankydavo. Kun. V. Bagdonavičiaus pasiūlytą J. Matulaičio visuomeninių darbų schemą, išsiskleidusią marijonų vienuolijos reorganizavime ir Vilniaus vyskupo pareigų atlikime, praturtina ir socialinės veiklos sritys, išsiša- koję ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Švietėjiška J. Matulaičio veikla pasireiškė politinės ekonomijos ir socialinių kursų organizavimu Lenki- joje, ypač Varšuvoje, ir Lietuvoje, paskaitų skaitymu Lenkijoje, JAV ir Lietuvoje bei profesoriaus darbu sociologijos srityje. Darbininkų organi- zavimas, apėmęs keliasdešimt tūkstančių narių, ir darbininkų sąjungų steigimas Varšuvoje, Petrapilyje ir Vilniuje; darbininkų laikraščio „Dar- bininko draugas” redagavimas; našlaičių prieglaudų kūrimas ir išlaiky- mas Bielianuose bei Vilniuje; vienuolijų organizavimas, kaip marijonų, Vargdienių, Eucharistinio Jėzaus tarnaičių ir Jėzaus širdies seserų (visų šių vienuolinių bendruomenių išskirtinis bruožas – tarnystės vargstan- tiems dvasia); studentų ir inteligentijos telkimas 40 . Kokį poveikį socialinė J. Matulaičio veikla darė to meto visuome- nei? Geriausiai pal. Jurgio ir jo bendražygių organizuotos visuomeninės veiklos vaidmenį atskleidžia jau 1909 m. žurnalo „Draugijos” redak- toriaus kun. A. Dambrausko-Jakšto tame pačiame numeryje, kuriame buvo spausdinti Kaune surengtų pirmųjų socialinių kursų pranešimai, tų „prelekcijų” įvertinimas. Nors žurnalo redaktorius aptaria Lietuvo- je įvykusius pirmuosius katalikiškus socialinius kursus – švietėjiškos visuomeninės veiklos pradžią, tačiau jis atskleidžia ir to meto Lietuvos katalikų Bažnyčios akylą visuomeninių klausimų teorinį svarstymą ir veiklos sekimą bei vertinimą, tuo pačiu apibūdinantį ir J. Matulaičio socialinę veiklą. Pirmiausia, anot A. Dambrausko-Jakšto, socialinių klausimų svarsty- mas ano meto Lietuvoje buvo naudingas kunigams, nes kursai padėjo suprasti, kaip žmonių gyvenimo sąlygos yra susiję su jų moraliniu gy- venimu ir suvokti, kad pirmiausia nepakeitus ir nepagerinus žmonių buities, net uoliausi kunigų moralizavimai ir pamokslai tikslo nepasie- kia 41 . Tarpukarių Lietuvoje Katalikų bažnyčia pastoracinėje veikloje 40 Žr. Yla, S . Ateitininkų vadovas. Chicago: JAV. 1980. 41 Dambrauskas-Jakštas, A . Draugija. Kaunas. 1909. T. VIII. P. 385. Daiva M.K. Kuzmickaitė MVS 110

RkJQdWJsaXNoZXIy MjI2Mw==